driūkterėti

driū́kterėti, -ėja (-ia Š), -ėjo intr. 1. žr. driūktelėti 1: Driū́kterėjo jam pagaliu per pečius Pn. 2. Š, Kos42 liuoktelėti, stryktelėti: Skersai kelią kiškis driū́kterėjo Kp.